Rangos sutarties kainodaros tipo pasirinkimas yra itin svarbus momentas, todėl pirmiausia reikia gerai suprasti skirtumus tarp šių dviejų skirtingų kainodaros tipų:
1. Fiksuota Kaina - kada sutariama su Rangovu, jog bus atsiskaitoma už visus pagal sutartį atliktus darbus bei suteiktas paslaugas.
Pavyzdžiui, sutariama, jog už numatomo pastato statybą bus sumokama X Eur suma, t.y., užfiksuojama viena sutarta kaina už konkretaus objekto statybą.
2. Fiksuotas Įkainis - kada sutariama su Rangovu, jog bus atsiskaitoma pagal iš anksto sutartus darbų įkainius.
Pavyzdžiui, individualaus namo statybai iš anksto numatoma ir suderinama 50 skirtingų darbų įkainių (nuo žemės darbų iki vidaus šviestuvų įrengimo) ir atsiskaitoma už faktiškai atliktų darbų kiekį, t.y., apmokama pagal iš anksto užfiksuotus darbų įkainius apmatavus faktiškai atliktų darbų kiekį, dauginamas kiekis iš suderintų įkainių.
Kodėl tai svarbu?
Pirmiausia, tiksliai nesuderinus kainodaros bei planuojamų atlikti darbų apimties, dažnu atveju, Užsakovai ir Rangovai skirtingai supranta už kokius darbus ir kokį jų kiekį bus apmokama. Savaime suprantama, jog jeigu dar neprasidėjus statybos darbams skirtingai suprantama sutarties finansinė dalis, ginčas ir nemalonios emocijos darbų eigoje yra neišvengiamos.
Pavyzdžiui, suderinus planuojamų atlikti statybos darbų sąmatą Užsakovas supranta, jog yra užfiksuota visų darbų kiekių eilučių suma ir bendra statinio statyba kainuos X Eur sumą. O Rangovas supranta, kad suderinti yra darbų įkainiai ir eigoje bus matuojami atliktų darbų kiekiai bei įkainiai naudojami kaskart nustatant mokėtinas sumas.
Kokį Kainodaros Modelį Pasirinkti?
1. Fiksuotos Kainos Kainodara - turėtų būti pasirenkama, kada turimas kokybiškai parengtas statybos projektas (projekte numatyti visi reikalingi atlikti darbai, nurodytas jų kiekis, pateiktos medžiagų bei įrenginių techninės specifikacijos, parengti visi reikalingi brėžiniai). Kad rangovas galėtų tinkamai įsivertinti statybos darbų kainą turėtų būti pateikta kaip galima daugiau informacijos.
Šios kainodaros sutarties atveju rangovas prisiima darbų kiekių svyravimo riziką, t.y., už visus numatomus atlikti statybos darbus turi būti sumokama konkreti, iš anksto sutarta, kaina.
2. Fiksuoto Įkainio Kainodara - turėtų būti pasirenkama, kada tiksliai nėra žinomi planuojamų atlikti darbų kiekiai. Pavyzdžiui, kada žinoma, jog turimas statybos projektas nėra tikslus ir iš anksto nežinomi planuojamų atlikti darbų kiekiai.
Tokiu atveju suderinami planuojamų atlikti darbų įkainiai mato vienetams (kv. m., vnt., kūb. m., kompl. ir panašiai) ir darbų eigoje apmokama už faktiškai atlikų darbų kiekius. Šios sutarties kainodaros atveju darbų kiekių svyravimo rizika perkeliama užsakovui ir iš anksto nėra žinoma galutinė statybos darbų kaina.
Rekomendacijos
1. Fiksuotos Kainos Atvejis:
1. Reiktų suprasti, kad pasirinkus Fiksuotos kainos kainodarą (iš anksto sutarus bendrą statybos darbų kainą), dažniausiai, užsakovui tenka mažesnė administracinė našta, kadangi nereikia matuoti faktiškai atliktų darbų kiekių. Dėl šios priežasties taip pat žymiai mažiau darbo tenka ir statybos techniniam prižiūrėtojui.
Tokiu būdu suvaldomos kelios rizikos:
a) Automatiškai valdomas projekto biudžetas - tokia sutarties kainodara iš anksto numato konkrečią bendrą statybos darbų vertę, todėl iš anksto žinomas ir biudžetas.
b) Sutarties finansinis rezultatas mažiau priklauso nuo statybos techninio prižiūrėtojo - prižiūrėtojas praktiškai kontroliuoja tik statybos darbų kokybę, tačiau netikrina faktiškai atliktų darbų kiekio.
Kokie minusai?
a) Perkeliant statybos darbų kiekių svyravimo riziką rangovui, dažniausiai brangsta statybos darbų kaina, t.y., rangovai finansine išraiška įsivertina kiekių svyravimo riziką ir pateikiami pasiūlymai dėl darbų vykdymo būna brangesni.
b) Norint, kad tinkamai veiktų Fiksuotos kainos sutartis, pirmiausia, reikia, jog būtų parengtas kokybiškas ir tikslus statybos projektas. Užsakovas turėtų dėti papildomas pastangas siekiant iškelti ir rangovui parodyti galimas rizikas (pavyzdžiui, rangovui iš anksto pateikti grunto geologinių tyrimų išvadas ir pan.).
2. Fiksuoto Įkainio Atvejis:
2. Pasirinkus Fiksuoto įkainio kainodarą, galima sutaupyti finansine prasme, kadangi rangovui lengviau tiksliai įsivertinti darbų įkainius nei bendrą viso objekto kainą. Tačiau šiuo atveju užsakovui tenka didesnė administracinė našta.
Pliusai:
a) Tinkamai suplanavus projekto eigą bei turint patikimus statybos techninės priežiūros specialistus galima sutaupyti, t.y., rezultate turėti pigesnį projektą nei Fiksuotos kainos atveju.
b) Pradedant statybas nebūtina turėti ypatingai tikslaus statybos projekto, kadangi statybos eigoje užsakovas prisiima darbų kiekių svyravimo riziką ir darbų etapas tampa šiek tiek leisvesnis.
Minusai:
a) Būtina turėti patikimą ir kompetetingą statybos techninės priežiūros specialistą, kadangi visi tarpiniai (ir rezultate galutiniai) mokėjimai yra vykdomi įvertinus realiai atliktų statybos darbų apimtį, už kurią tieisiogiai atsakingas yra statybos techninės priežiūros specialistas.
b) Iš anksto nėra tiksliai žinoma bendra statybos darbų kaina, todėl būtina nusimatyti finansinį rezervą.
IŠVADOS
Svarbu suprasti, jog abu kainodaros būdai yra geri ir teisingi, jeigu yra panaudojami tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje. Todėl svarbiausia juos iš anksto turėti omenyje jau planuojant įsigyti statybos darbus bei vykdant statybos rangovų atranką papildomai įsitikinti, jog abi šalys (ir rangovas ir užsakovas) teisingai supranta už ką ir kokiu būdu bus atsiskaitoma.
Comments